baneris
Get Adobe Flash player
header
nuotrauka

Anželika Starikovič
Mob.: +370 645 03256

paštas
facebook

Partneriai

capital butai vilniuje butu nuoma vilniuje namai vilniuje sklypai vilniuje.png patalposvilniuje i love loft

Naujienos

2019 metų registrų duomenys: augantis NT sandorių skaičius ir ryškėjančios investicijų kryptys

Pasibaigę 2019 metai ir per juos į registrus patekę duomenys jau leidžia vertinti nekilnojamojo turto (NT) rinką, verslo aplinkos ir demografines tendencijas.

 

Šiandien jau drąsiai galime teigti, kad NT sandorių rinka 2019 metais pademonstravo išskirtinius ir seniai matytus skaičius. Įregistruotų butų, gyvenamųjų namų ir žemės sklypų sandorių skaičius praėjusiais metais buvo didžiausias per pastarąjį dešimtmetį, tačiau prieš krizę fiksuoti rekordai pernai nebuvo pagerinti. Įregistruoti butų pardavimai šalies didmiesčiuose taip pat pasiekė dešimtmetį nematytas aukštumas“, – apibendrindamas NT sandorių rinkos duomenis kalba Registrų centro Duomenų atvėrimo skyriaus vadovas Paulius Rudzkis.

 

Visoje Lietuvoje 2019 metais įregistruota per 134 tūkst. pirkimo-pardavimo sandoriais perleistų NT objektų, arba 7 proc. daugiau nei 2018 metais (125 tūkst.). Daugiau kaip pusę visų perleistų NT objektų, kaip įprasta, sudarė žemės sklypai – pernai įregistruoti viso 67,3 tūkst. sklypų savininkų pasikeitimai, arba 9 proc. daugiau nei užpernai (61,8 tūkst. sklypų).

 

Butų sandorių rinka metus baigė pakiliai – paskutinįjį metų ketvirtį fiksuoti įregistruotų butų kiekiai kilstelėjo ir bendrą metinį rezultatą. Visoje šalyje 2019 metais įregistruota 35,8 tūkst. butų sandorių - 5 proc. daugiau nei 2018 metais (34,2 tūkst.). Vien per gruodį įregistruota per 3 tūkst. butų savininkų pasikeitimų – 13 proc. daugiau nei 2018 metų paskutinįjį mėnesį.

 

Penkiuose didžiuosiuose šalies miestuose butų pardavimo augimo tempai buvo spartesni nei vidutiniškai visoje Lietuvoje. Vilniuje per praėjusius metus įregistruota 12,1 tūkst. butų pardavimų – 9 proc. daugiau nei 2018 metais, Kaune – 5,2 tūkst. (7 proc. daugiau), Klaipėdoje – 3,2 tūkst. (6 proc. daugiau), Šiauliuose – 1,6 tūkst. (9 proc. daugiau), Panevėžyje – 1,2 tūkst. (8 proc. daugiau).

 

Visus praėjusius metus stebėjome pakankamai didelį gyventojų norą investuoti į būstą. Šios investicijos dažniausiai nukreipiamos į patraukliausias rinkas – trijuose didžiausiuose šalies miestuose kas penktas per 2019 m. įsigytas butas, mūsų vertinimu, galėtų būti priskiriamas investiciniam, t.y. tokiam, kurį įsigijo gyvenimui būstą jau turintys pirkėjai. Analizuodami tipinius tokių investicinių butų pirkėjus pamatėme, kad dažniausiai juos perka vaikų turinčios šeimos“, – pastebi P. Rudzkis.

 

Praėjusiais metais visoje šalyje taip pat buvo parduota beveik 12 tūkst. individualių gyvenamųjų namų – 8 proc. daugiau nei užpernai (11 tūkst.), o vien tik paskutinįjį 2019-ųjų mėnesį – 920 (2018 m. gruodį – 890).

 

Juridinių asmenų registrą pernai papildė beveik 13 tūkst. naujų juridinių asmenų – 8 proc. daugiau nei jų įregistruota per 2018 metus. Labiausiai per metus išaugo naujai įsteigtų mažųjų bendrijų, taip pat augo naujų viešųjų įstaigų ir asociacijų steigimas. Per metus taip pat buvo išregistruota beveik 4,5 tūkst. juridinių asmenų (6 proc. mažiau nei 2018 metais): daugiausiai uždarųjų akcinių bendrovių (2,4 tūkst.) ir individualių įmonių (1,2 tūkst.).

 

Naujausi Gyventojų registro duomenys rodo, kad šalyje savo gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų skaičius beveik nemažėjo, nors ankstesniais metais buvo stebimos neigiamos demografinės tendencijos. Viso šių metų sausio 1 d. savo gyvenamąją vietą vienoje iš šalies savivaldybių buvo deklaravę beveik 3,03 mln. žmonių.

 

Registrų centras yra pirminis duomenų šaltinis, galintis pateikti objektyvią ir aktualią informaciją apie šalies NT tendencijas, verslo aplinką. Tiriant Lietuvos NT rinkos aktyvumą, apibendrinami NT sandorių duomenys, kuriems priskiriamas pirkimas iš fizinių ar juridinių asmenų, varžytynėse, lizingu ar išsimokėtinai ir kt., nepriskiriami – valstybinės žemės pirkimo sandoriai.

 

Vertindamas būsto rinkos duomenis, Registrų centras skiria būsto objektus į gyvenamuosius pastatus (vieno, dviejų, trijų ir daugiau butų pastatus ir pastatus įvairioms socialinėms grupėms) ir gyvenamąsias patalpas (butus, patalpas įvairioms socialinėms grupėms ir gyvenamąsias patalpas).

 

Šaltinis: VĮ Registrų centras

 

ikona

1 kambario buto nuomai reikėtų 200-300 Eur, 2 kambarių – nuo 400 Eur mėnesiui

2020-02-25

Didmiesčiuose nuomojamų butų pasiūlos kainos šią vasarą yra didesnės nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Remiantis lankomiausio nekilnojamojo turto portalo Aruodas.lt duomenimis, už vieno kambario buto nuomą didžiuosiuose miestuose tektų mokėti apie 200-300 eurų per mėnesį, už dviejų kambarių – apie 400 eurų Kaune ir Klaipėdoje, daugiau – sostinėje. Pasiūlos kainų pokytis Aruodas.lt statistika atskleidžia, kad šių metų birželio-liepos mėnesiais už buto nuomą Vilniuje tikimasi gauti vidutiniškai 10 proc. didesnę sumą nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. Kaune ir Klaipėdoje pokytis mažesnis – per metus butų nuomos pasiūlos kaina padidėjo atitinkamai 5 ir 3 proc.   Birželio-liepos mėnesiais Vilniuje buto nuomos vidutinė siūloma kaina siekė apie 10,3, Kaune – apie 7,7, Klaipėdoje – vidutiniškai 6,5 eurų už kvadratinį metrą. Pernai birželio-liepos mėnesiais siūlomos butų nuomos vidutinės kainos atitinkamai buvo 9,3 eurų už kvadratinį metrą Vilniuje, 7,3 eurų už kvadratinį metrą – Kaune, 6,3 eurų už kvadratinį metrą – Klaipėdoje.   Butų pasiūla ir kainos šiuo metu Iš didmiesčių vidutinės butų nuomos pasiūlos kainos šiuo metu didžiausios Vilniuje, antroje vietoje – Kaune, trečioje – Klaipėdoje. Vidutinė 1 kambario buto nuomos pasiūlos kaina Vilniuje šiuo metu siekia 300-330 eurų mėnesiui, 2 kambarių buto – 500-530 eurų mėnesiui. Pasiūlos kaina pateikta, neatsižvelgiant į konkrečią vietą mieste, pastato statybos metus, būsto ypatymus, įrengimą ar kitus parametrus. Kaune už 1 kambario butą šiuo metu vidutiniškai prašoma 290 eurų per mėnesį, už 2 kambarių butą – 420 eurų. Klaipėdoje už 1 kambario butą tektų mokėti vidutiniškai 200 eurų per mėnesį, už 2 kambarių butą – 380-400 eurų mėnesiui. Netrūksta ir kambarių nuomos pasiūlymų – tokiais atvejais išnuomojamas visas butas ir ieškoma asmenų, norinčių kartu nuomotis atskirus kambarius, arba nuomojamas kambarys, bute gyvenant ir šeimininkams. Vilniuje ir Klaipėdoje kambarių nuomos pasiūlymų galima rasti maždaug nuo 70 eurų, Kaune – nuo 50 eurų mėnesiui. Vidutinė siūloma kambario nuomos kaina perkopia 100 Eur mėnesiui sumą ir gali būti didesnė. Butų nuomos pasiūlos kainos skiriasi pagal buto lokaciją. Žemiau pateikiama lankomiausio nekilnojamojo turto portalo Aruodas.lt statistika apie liepos mėnesį siūlomas vidutines butų nuomos kainas (Eur/mėn.), įvertinus kambarių skaičių ir mikrorajoną. Vilnius Nuomos pasiūlos kaina pagal kambarių skaičių ir mikrorajoną Butas 1 kambario ir 2 kambarių Antakalnis 240 ,430 Baltupiai 350, 430 Žvėrynas 360 ,580 Naujamiestis 320, 560 Senamiestis 430, 720 Šnipiškės 360, 585 Užupis 460, 580 Karoliniškės 280 ,360 Fabijoniškės 310 ,420 Justiniškės 300, 420 Pilaitė 320 ,400 Naujininkai 270 ,480 Šiaurės miestelis 350, 480 Lazdynai 300, 380 Jeruzalė 330, 420 Pašilaičiai 320 ,410 Žirmūnai 320, 430 Šeškinė 250 ,340 Viršuliškės 320, 400 Santariškės n/d 420 Šaltinis: Aruodas.lt  

ikona

2019 metų registrų duomenys: augantis NT sandorių skaičius ir ryškėjančios investicijų kryptys

2020-02-25

Pasibaigę 2019 metai ir per juos į registrus patekę duomenys jau leidžia vertinti nekilnojamojo turto (NT) rinką, verslo aplinkos ir demografines tendencijas.   „Šiandien jau drąsiai galime teigti, kad NT sandorių rinka 2019 metais pademonstravo išskirtinius ir seniai matytus skaičius. Įregistruotų butų, gyvenamųjų namų ir žemės sklypų sandorių skaičius praėjusiais metais buvo didžiausias per pastarąjį dešimtmetį, tačiau prieš krizę fiksuoti rekordai pernai nebuvo pagerinti. Įregistruoti butų pardavimai šalies didmiesčiuose taip pat pasiekė dešimtmetį nematytas aukštumas“, – apibendrindamas NT sandorių rinkos duomenis kalba Registrų centro Duomenų atvėrimo skyriaus vadovas Paulius Rudzkis.   Visoje Lietuvoje 2019 metais įregistruota per 134 tūkst. pirkimo-pardavimo sandoriais perleistų NT objektų, arba 7 proc. daugiau nei 2018 metais (125 tūkst.). Daugiau kaip pusę visų perleistų NT objektų, kaip įprasta, sudarė žemės sklypai – pernai įregistruoti viso 67,3 tūkst. sklypų savininkų pasikeitimai, arba 9 proc. daugiau nei užpernai (61,8 tūkst. sklypų).   Butų sandorių rinka metus baigė pakiliai – paskutinįjį metų ketvirtį fiksuoti įregistruotų butų kiekiai kilstelėjo ir bendrą metinį rezultatą. Visoje šalyje 2019 metais įregistruota 35,8 tūkst. butų sandorių - 5 proc. daugiau nei 2018 metais (34,2 tūkst.). Vien per gruodį įregistruota per 3 tūkst. butų savininkų pasikeitimų – 13 proc. daugiau nei 2018 metų paskutinįjį mėnesį.   Penkiuose didžiuosiuose šalies miestuose butų pardavimo augimo tempai buvo spartesni nei vidutiniškai visoje Lietuvoje. Vilniuje per praėjusius metus įregistruota 12,1 tūkst. butų pardavimų – 9 proc. daugiau nei 2018 metais, Kaune – 5,2 tūkst. (7 proc. daugiau), Klaipėdoje – 3,2 tūkst. (6 proc. daugiau), Šiauliuose – 1,6 tūkst. (9 proc. daugiau), Panevėžyje – 1,2 tūkst. (8 proc. daugiau).   „Visus praėjusius metus stebėjome pakankamai didelį gyventojų norą investuoti į būstą. Šios investicijos dažniausiai nukreipiamos į patraukliausias rinkas – trijuose didžiausiuose šalies miestuose kas penktas per 2019 m. įsigytas butas, mūsų vertinimu, galėtų būti priskiriamas investiciniam, t.y. tokiam, kurį įsigijo gyvenimui būstą jau turintys pirkėjai. Analizuodami tipinius tokių investicinių butų pirkėjus pamatėme, kad dažniausiai juos perka vaikų turinčios šeimos“, – pastebi P. Rudzkis.   Praėjusiais metais visoje šalyje taip pat buvo parduota beveik 12 tūkst. individualių gyvenamųjų namų – 8 proc. daugiau nei užpernai (11 tūkst.), o vien tik paskutinįjį 2019-ųjų mėnesį – 920 (2018 m. gruodį – 890).   Juridinių asmenų registrą pernai papildė beveik 13 tūkst. naujų juridinių asmenų – 8 proc. daugiau nei jų įregistruota per 2018 metus. Labiausiai per metus išaugo naujai įsteigtų mažųjų bendrijų, taip pat augo naujų viešųjų įstaigų ir asociacijų steigimas. Per metus taip pat buvo išregistruota beveik 4,5 tūkst. juridinių asmenų (6 proc. mažiau nei 2018 metais): daugiausiai uždarųjų akcinių bendrovių (2,4 tūkst.) ir individualių įmonių (1,2 tūkst.).   Naujausi Gyventojų registro duomenys rodo, kad šalyje savo gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų skaičius beveik nemažėjo, nors ankstesniais metais buvo stebimos neigiamos demografinės tendencijos. Viso šių metų sausio 1 d. savo gyvenamąją vietą vienoje iš šalies savivaldybių buvo deklaravę beveik 3,03 mln. žmonių.   Registrų centras yra pirminis duomenų šaltinis, galintis pateikti objektyvią ir aktualią informaciją apie šalies NT tendencijas, verslo aplinką. Tiriant Lietuvos NT rinkos aktyvumą, apibendrinami NT sandorių duomenys, kuriems priskiriamas pirkimas iš fizinių ar juridinių asmenų, varžytynėse, lizingu ar išsimokėtinai ir kt., nepriskiriami – valstybinės žemės pirkimo sandoriai.   Vertindamas būsto rinkos duomenis, Registrų centras skiria būsto objektus į gyvenamuosius pastatus (vieno, dviejų, trijų ir daugiau butų pastatus ir pastatus įvairioms socialinėms grupėms) ir gyvenamąsias patalpas (butus, patalpas įvairioms socialinėms grupėms ir gyvenamąsias patalpas).   Šaltinis: VĮ Registrų centras  

ikona

Butų kainos – ko tikėtis artimiausią pusmetį?

2018-12-04

Butų kainos – ko tikėtis artimiausią pusmetį? Nekilnojamojo turto brokeriams šiuo metu jau greičiausiai įskaudo galvą nuo klausimų: „Ar formuojasi nekilnojamojo turto burbulas?“ Tokių klausimų kyla įvertinus statistiką: lankomiausio nekilnojamojo turto portalo Aruodas.lt duomenimis nuo 2015-ųjų metų rugsėjo, vidutinė būsto kvadratinio metro kaina sostinėje augo vidutiniškai po 100 eurų už kvadratinį metrą kasmet. Kiek lėtesniu tempu būstai taip pat brangsta ir Kaune bei Klaipėdoje. Tad pirkti ar laukti? 2015-ųjų rugsėjį vidutinė buto kvadratinio metro kaina Vilniuje buvo 1542 eurai. Lygiai po metų – jau 1678 eurai. Kai kuriais mėnesiais kainos kilo apie 20 eurų už kvadratinį metrą per mėnesį, kas vidutinio dydžio 50-ies kvadratinių metrų būstui sudarytų apie 1000 eurų brangimą. Prieš metus, 2017-aisiais, vieną kvadratinį metrą Vilniuje buvo galima įpirkti už vidutiniškai 1782 eurus, o šiemet rugsėjį – už 1826 eurus. Aruodas.lt sukaupta statistika rodo, jog kainos augimo „apsukos“ lėtėja, tačiau aplinkoje jau girdisi nuomonių, kad šiuo metu pirkti būstą yra pernelyg brangu. Per trejus metus kainos sostinėje užaugo beveik penktadaliu (18 %), dar sparčiau jos šoktelėjo Kaune (37 %). 2015-aisiais čia vieną kvadratinį metrą buvo galima nusipirkti praktiškai dvigubai pigiau, nei sostinėje (vidutinė kaina rugsėjo mėnesį – 813 eurų). Rugsėjo mėn. vidutinė  buto kvadratinio metro pasiūlos kaina Kaune buvo 1114 eurų. Lėčiausiai kainos augo Klaipėdoje – dešimtadaliu nuo 1061 euro už kvadratinį metrą 2015-ųjų rugsėjį iki 1168 eurų šiemet tą patį mėnesį. Pasidomėjome, ką apie tokias tendencijas mano nekilnojamojo turto brokeriai?   Naujas būstas – nauji ir kaimynai Nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ Vilniaus Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada pastebėjo, kad iki šiol galėjome (ir vis dar galime) mėgautis rekordiškai žemomis paskolų palūkanomis, tačiau stambūs bankai ir analitikai jau kalba apie jų kilimą.  „Kai paskolos įmoka mažesnė nei analogiško būsto mėnesio nuomos kaina, žinoma, kad dauguma ryžtasi imti kreditą ir įsigyti nuosavą būstą. Toje pigių pinigų rinkoje pirkimų ir pardavimų buvo daug, tad ir statytojai nesnaudė: pradėti statyti kokybiškesni būstai (A energinės klasės), dedami šiltesni langai, fasadai, būstai statomi brangesniuose rajonuose. Todėl sakyčiau, kad ne tik išbrango tas pats kvadratinis metras, tačiau ir išaugo būstų kokybė, jų vietos vertė“, – svarstė M.Čiulada. Kokių naujos statybos butų šiuo metu siūloma, galite matyti pagal šią nuorodą. Nekilnojamojo turto brokeris taip pat pastebėjo, jog dėl aukščiau minėtų priežasčių vis labiau išsiskiria naujo ir seno būsto kainos. „Visi pamiršta dar vieną svarbų aspektą be mažesnių mokesčių. Pirkdamas naują būstą tu gauni „naujus“ kaimynus: jaunus, mokius. Tai vis tik lemia gyvenimo kokybę. Sename daugiabutyje dažniausiai jaunas, aktyvus miestietis, siekiantis kažką sutvarkyti, susiduria su gyventojų pasipriešinimu: „Ne, gerai, kaip yra. Nenoriu. Nereikia. Netrukdykite manęs.“  Yra dalykų, kuriuos pavyktų sutvarkyti tiesiog vieną dieną visiems susiėjus į talką – tai lengviau įgyvendinti naujuose projektuose“, – pastebi pašnekovas. Kita vertus, nauji projektai turi ir minusų: infrastruktūra, vaikų darželiai vis dar yra likusi senuosiuose rajonuose, todėl vaikus tenka vežti būtent ten. Brangu? Na, taip, brangu Paklaustas apie aukštas nekilnojamojo turto kainas, M.Čiulada juokauja: „Dirbu nekilnojamojo turto srityje 17 metų ir dar niekad niekas nepasakė, kad, žinote, visai pigiai kainuoja būstai šiuo metu. Visada buvo brangu.“ Vis dėlto nekilnojamasis turtas labai glaudžiai susijęs tiek su pinigų infliacija, tiek su ekonomikos ciklais ir tendencijomis.  „Brangu? Brangu. Bet visi perka. Padūsauja ir netikėtai nusiperka kažką prabangaus, didelio. Per krizę kainos nukrito apie 40 proc. Bet buvo besidairančių į Rygą, kur nukrito perpus ir laukiančių, „kur dar tie 10 proc. nuo kainos?“. Pagalvokite apie mūsų pajamų lygį – jis dar niekada nėra buvęs toks aukštas ir nuolat auga“, – atkreipia dėmesį M.Čiulada. Pašnekovo teigimu, niekas dirbtinai nekelia kainų: jei parduoda – gerai, neparduoda – nuleidžia kainą 5 proc. ir laukia naujų pirkėjų. „Buvo metas, kai dar statytojas tik pradeda kasti duobę, o jau pusė butų – parduota. Tuomet sakyčiau, arba kažkas blogai su kaina, rinka „nesveika“. Dabar, sakyčiau, situacija yra „sveika“: iki namo užbaigimo didžioji dauguma butų yra parduodami. Pastatytuose objektuose nėra daug neparduotų butų“, – sako M.Čiulada.   Derėtis šiuo metu galima tik dėl „vaizdo į konteinerį“ Kalbėdamas apie butus, kurie visuose objektuose lieka paskutiniai, M.Čiulada akcentuoja, kad praktiškai kiekviename projekte bent vienas butas turi „vaizdą į konteinerį“. Bent vienas yra nepatogaus suplanavimo, turi ilgą koridorių ar kitą sunkiai panaudojamą erdvę. „Taip, šie butai užsibūna. Tuomet vienintelis derybinis argumentas lieka kaina. Pirkėjui „nenupieši“ gražaus vaizdo. Tokiuose butuose galima derėtis, nes pirkėjas perka tokį „netobulą“ butą, daro kompromisą, tačiau tuomet turi būti pasiektas tinkamas kainos ir kokybės santykis“, – sako nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ atstovas. Dėl šios priežasties dalis butų parduodama dar nepastačius namo: kai kurie skuba „išsižvejoti“ geriausią vaizdą, suplanavimą, langų kryptį. Jie taip pat savotiškai rizikuoja, nes perka didžiulį pirkinį jo nematę, „nepačiupinėję“, pasikliaudami architektų vizualizacijomis. Aruodas.lt apklausos duomenimis, būstas dažniausiai išsirenkamas atsižvelgus į jo kainą (93 proc. respondentų), antroje vietoje rikiuojasi vieta (83 proc. respondentų), trečioje – statybos kokybė (79 proc.) „Sakyčiau, kad labiausiai nulemia kainos ir kokybės santykis. Nes jei tikėtume, kad pirkėjams aktualiausia kaina, tuomet pardavimais ir statybomis turėtų pirmauti Perkūnkiemis“, – šypsosi M.Čiulada. Vis tik pirkėjai pasveria kitus privalumus. 64 proc. Aruodas.lt apklausoje dalyvavusių respondentų itin svarbus susisiekimas, 38 proc. – aplink esanti infrastruktūra. Kadangi būstas – itin brangus pirkinys ir dažniausiai – įsipareigojimas didesnei pusei gyvenimo, pašnekovo teigimu, dalis jaunų žmonių renkasi išperkamosios nuomos paslaugą vien tam, kad galėtų pajusti būstą, jo kokybę, ar nuo tos konkrečios miesto vietos patogus susisiekimas, ar toks suplanavimas patenkina visus šeimos poreikius.   Kainas keliame...patys? Kodėl didmiesčiai orientuojasi į mažos kvadratūros (apie 40 m²) butus? „Statytojai – verslūs žmonės. Jie pastebi, kad vieno kvadratinio metro kaina tuo didesnė, kuo mažesnis nekilnojamojo turto objektas. Ta tendencija tikrai pastebima ir Kaune. Didelių butų kvadrato kaina gal ir patrauklesnė, bet... žmonės jų tiesiog neįperka. Todėl statomi maži butai ir jie sėkmingai parduodami. Žmones perka ir talpinasi į tą mažą kvadratūrą“, – sako M.Navikas. Jauni pirkėjai ir šiemet pakankamai aktyviai ieško būsto. Dėl šios priežasties nusiderėti dėl mažos kvadratūros būsto kainos – labai sudėtinga. „Derėtis galima tuomet, kai objektas nelikvidus. Tai jei matai sieną už 5 metrų nuo lango – bandyk. Kita vertus, tokiais atvejais kaina automatiškai yra mažesnė, statytojai nėra kvaili ir iš karto formuoja tokiam objektui kitokią kainoradą. Kai objektas geras – nėra kaip derėtis: jei norite nusiderėti – tiesiog nepirkite“, – juokiasi M.Navikas. Jis pripažįsta, kad šiuo metu nekilnojamojo turto kainos Kaune iš tiesų nėra mažos, tačiau tam įtakos turėjo ir dvigubai išaugusi būsto nuomos kaina. „Investuotojai, turintys pinigų... tiesą sakant, net ir neturintys pinigų, o tiesiog galimybes pasiskolinti, ima kreditus ir perka antrą, trečią, n-tąjį būstą. Nuomai. Būtent tai ir skatina kainų augimą – masinis noras išnuomoti. To nuomojamo turto dabar yra labai daug ir išnuomoti butą paprastame miegamajame rajone jau tampa sudėtinga“, – pastebi M.Navikas. Jis teigia prognozavęs, jog ir 2018-aiaisiais kainos augs vos keliais procentais – taip nenutiko. „Kitais metais prognozuoju tą patį. Netikiu kainų augimu. Žinoma, miestas tvarkosi, viskas gerėja, bet bent jau senos statybos būstų pardavėjai tikrai turėtų kažką papildomo padaryti, norėdami išlaikyti kainas esamame lygyje – galbūt renovuoti savo būstus? Sena statyba prieš naują turėtų stipriai nublankti. Apskritai nenorėčiau tikėti, kad kainos ateinančiais metais augs daugiau nei 5 proc. – jau dabar žmonės domisi ir ieško mažiau“, – pokalbį baigia M.Navikas. Šaltinis: www.aruodas.lt  

ikona

NT Ekspertai paaiškino, butai pigs, o namų ir sklypų paklausa augs

2017-12-13

Pamažu ateina tas metas, kai parduoti turtą už labai aukštą kainą tampa vis sudėtingiau, kartais apskritai svarbu pasiekti tikslą – parduoti. Nekilnojamo turto (NT) rinkoje šiuo metu vyksta pokyčiai, o prie jų turės taikytis ir pirkėjai, ir pardavėjai – sako NT brokeriai, kurie savo kasdieniame darbe atstovauja abi puses. Vilniuje jau kurį laiką populiariausi yra vidutinės klasės būstai, neseniai atsigavusi prestižinė NT klasė, atrodo, vėl traukiasi, o kaip ant mielių auga susidomėjimas žemės sklypais ir individualiais namais. Šiemet, 2017-aisiais nuosekliai augęs NT sandorių skaičius ir atitinkamai į viršų šuoliavusios kainos stabtelėjo, tačiau NT agentūros „Capital Team“ vadovas ir Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos (LNTAA) valdybos narys Mantas Mikočiūnas sako, kad šiuo metu išaugusi pasiūla ir sumažėjusi paklausa – NT rinkai yra sveikas dalykas, nes, pirmiausia, neleidžia formuotis kainų burbului. „Pamažu ateina tas metas, kai parduoti turtą už labai aukštą kainą tampa vis sudėtingiau, kartais apskritai svarbu pasiekti tikslą – parduoti. Nepaisant to, šiuo metu rinka vis dar yra gana aktyvi, todėl tai geras laikas parduoti NT, jei žinote, kur dėsite gautus pinigus, nes kylant infliacijai, o bankams neduodant už indėlius palūkanų, laikyti pinigus sąskaitoje – nuostolinga“, – pabrėžė M. Mikočiūnas. NT agentūros „Capital Andinvest“ valdantysis partneris, NT brokeris Paulius Žilvitis sako, kad tokio sulėtėjimo laukė kiekvienas NT rinkos dalyvis. Tiesa, sunkiau tai priima antrinės rinkos pardavėjai ir mažesni naujos statybos plėtotojai, tačiau didieji rinkos žaidėjai įsitikinę, jog tokie svyravimai yra būtini, kad būtų išvengta visiško rinkos griuvimo. P.Žilvitis paanalizavo ir rinkos pokyčius pagal skirtingus kainų segmentus. Pasak jo, atėjo riba, kuomet iki šiol tik brangęs, ekonominės klasės būstas artimiausiu metu pigs. Kritimas neturėtų būti drastiškas, tačiau gali siekti apie 3-7 proc. Nepaisant to, populiariausiu pasirinkimu vilniečių tarpe turėtų išlikti vidutinės klasės būstai, o didelių jo kainų korekcijų neturėtų įvykti. „Vidutinės klasės objektų pasiūla yra milžiniška, nors šis segmentas jau kurį laiką Vilniuje yra tapęs dominuojančiu pasirinkimu tarp pirkėjų, tačiau didelė vystytojų tarpusavio konkurencija lemia tai, kad pasiūla gerokai viršija paklausą. Todėl plėtotojai, norėdami išlikti konkurencingi, privalo ieškoti naujų būdų, kaip išsiskirti ir nenukrypti nuo šiandieninių tendencijų. Dėl to laimi pirkėjai, o perkamumo rodikliai yra išaugę, todėl žmonės yra nusiteikę investuoti į šiek tiek brangesnį, tačiau dažnu atveju ir kokybiškesnį objektą“, – sako P.Žilvitis. Neseniai Lietuvoje buvo išaugęs susidomėjimas prestižiniu NT, tačiau P.Žilvitis prognozuoja, jog norėdami paskatinti tokio turto pardavimus, pardavėjai artimiausiu metu turės imtis kainų mažinimo strategijos arba bent jau taps lankstesni pirkėjų atžvilgiu. Prestižinės klasės pasiūla rinkoje šiuo metu yra pakankama, tačiau kai kurie NT vystytojai su savo naujais projektais žada įnešti ir naujų vėjų. Butų rinkoje situacija, atrodo, tampa stabilesnė. Tačiau individualių namų ir sklypų sektoriuje – sujudimas. „Registrų centro“ duomenimis, namų Lietuvoje 2017 m. III ketvirtį buvo parduota 6 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, o sklypų – dar daugiau, net 9 proc. NT projektų valdymo įmonės „Capital Business“ vadovas Vitalij Semionov pastebi, kad pastaruosius kelerius metus sklypai vystymui Vilniuje buvo dažnas investuotojų pasirinkimas. „Gerose vietose ir su išvystyta infrastruktūra esančių žemės sklypų vertė sparčiai augo. Pavyzdžiui, prieš metus ar du įsigijus sklypą, jį sutvarkius, performavus ir įteisinus pakeistą paskirtį buvo galima fiksuoti dviženklį vertės augimą tarp įsigijimo kainos ir tokio turto įvertinimo“, – teigė V.Semionov. Tiesa, šiuo metu stoja aplink Vilnių esančių rajonų, kuriuose nėra išspręsti infrastruktūros tinklų klausimai, vystymasis, pavyzdžiui Pilaitės, Gulbinų, Tarandės. Pirmiausiai norima nutiesti kelius, inžinerinius tinklus, sustyguoti viešąjį transportą, pastatyti vaikų darželius, o tik tada planuoti gyvenamuosius projektus. Todėl investavimas į projektus, kuomet tenka keisti sklypo paskirtį, tapo ypač rizikingas. Tarp alternatyvių investavimo į NT galimybių, V.Semionov minėjo ir administracinių patalpų įsigijimą bei renovavimą siekiant išnuomoti. Jau kurį laiką tokių investicijų grąža yra didesnė negu perkant butą nuomai. Tokio tipo investicinius projektus dažniausiai vysto įmonės, o turto mokestį sumoka nuomininkai, todėl jiems neigiamos įtakos neturės nuo 2018-ųjų planuojamas NT mokestis, kuris gali koreguoti fizinių asmenų nuomojamų būstų kainas. Kalbėdami bendrai apie ateinančių metų tendencijas, specialistai teigė, kad kalboms apie naują NT krizę pagrindo nėra. „Dalis visuomenės tikrai pasimokė iš ankstesnių klaidų ir su pinigais bei NT tvarkosi kur kas sumaniau. Jau spėjo užaugti nauja karta, kuri mažai pamena, kas buvo prieš 10 metų, ir, žinoma, kita dalis žmonių, kurie jau pamiršo, kaip gali būti skauda“, – situaciją dabar ir prieš dešimtmetį lygino M.Mikočiūnas ir sakė, jog klaidų tikrai gali pasitaikyti ne viename šeimos biudžete, tačiau vertinant bendrai šalies mastu dabar esame saugūs. Be to, Lietuvos bankas stengiasi maksimaliai apsidrausti nuo galimo naujo NT burbulo, t. y. pasidėti pagalvę skausmingo kritimo atveju, todėl buvo įvestas privalomasis pradinis įnašas, ribojama, kokią pajamų dalį gali sudaryti paskolų įmokos ir t. t. Lietuva ramiai reaguoja ir į kalbas apie „šylančią“ situaciją NT rinkoje Skandinavijos šalyse. Pasak M. Mikočiūno, Švedijoje šiuo metu matomas NT kainų kritimas ir fiksuojamas net didesnis nei buvo pastarosios pasaulinės krizės metu, tačiau situacija nėra labai dramatiška, nes tam buvo ruoštasi kelerius metus, tai buvo juntama ir Lietuvoje: SEB ir „Swedbank“ bankai orientavo finansines grąžas atgal į pagrindines įmones, ko iki tol nebuvo. „Situacijos „šilimas“ tam tikrose šalyse neturi tiesioginės įtakos mums, reikėtų į tai žiūrėti globaliau. Lietuvą gali paveikti Europos ar pasaulio ekonomikos sukrėtimas, tada reikėtų laukti kažko panašaus, kas buvo 2008 m. Kol kas tokių spekuliavimų reikėtų vengti, nes tiek Europos Centrinio banko politika, tiek valstybės sprendimai yra tinkami išlaikyti esamą ekonomikos lygį, o tai susiję ir su NT sektoriumi“, – įsitikinęs P. Žilvitis.  

ikona

NT rinkos prognozės: butų nuoma pigs, pardavimo kainos – tik nuosaikiai kils

2017-04-13

Daugėja nekilnojamojo turto (NT) rinkos dalyvių, manančių, kad butų nuomos kainos Vilniuje mažės, o dėl parduodamų naujų butų kainų NT rinkos dalyviai turi šiek tiek kitokią nuomonę: numatomas kainų kilimas, tačiau jis turėtų būti nuosaikus. Tai rodo naujausia Lietuvos banko NT rinkos dalyvių apklausa. „NT rinkos dalyvių vertinimu, nuomojant naujos statybos butą, didžiuosiuose miestuose per metus galima gauti nuo 4 iki 6 proc. grąžos. Tad nestebina tai, kad sostinėje beveik kas trečias naujo buto pirkimo sandoris sudaromas siekiant šį pirkinį po to išnuomoti. Be to, apklausos duomenimis, beveik pusė naujų butų pirkėjų sostinėje juos įsigyja už grynuosius pinigus“,– teigia Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnysis ekonomistas Vaidotas Šumskis. Dėl naujų butų pardavimo kainų NT rinkos dalyvių lūkesčiai vienodi visuose didžiuosiuose miestuose: numatomas iki 5 proc. per metus sieksiantis butų brangimas. Kad butai brangs Vilniaus centre, mano daugiau nei pusė, o gyvenamuosiuose rajonuose – apie pusė apklaustųjų. Kaune panaši dalis rinkos dalyvių tikisi, kad butų kainos didės tiek centre, tiek ir kituose gyvenamuosiuose rajonuose, – taip mano apie pusė apklaustų NT rinkos dalyvių. Manančiųjų, kad didmiesčiuose kainos kils daugiau nei 5 proc., buvo reikšmingai mažiau, rašoma Lietuvos banko išplatintame pranešime spaudai.   Vilniuje per 12 mėnesių galima tikėtis nedidelio, iki 5 proc. sieksiančio butų nuomos kainų mažėjimo. Kad sostinės centre nuoma per ateinančius metus pigs, mano trečdalis NT rinkos dalyvių, o kad tokia pati tendencija klostysis ir gyvenamuosiuose rajonuose, galvoja arti pusės apklaustųjų. Palyginti su prieš pusmetį atlikta apklausa, reikšmingai padaugėjo manančiųjų, kad nuomos kainos Vilniuje kris daugiau nei 5 proc. Priešingai negu Vilniuje, Kauno butų nuomos rinkoje vyrauja teigiamos nuotaikos: rinkos dalyviai tikisi nuosaikaus nuomos kainų kilimo ir centre, ir gyvenamuosiuose rajonuose. Daugiausia perkančiųjų naujus butus už nuosavas lėšas ir investuojančiųjų į nuomą yra Vilniuje. Respondentų nuomone, Vilniuje naujos statybos butus be paskolos perka 40 proc. pirkėjų, o nuomai – beveik kas trečias naujos statybos butų pirkėjas. Kaune ir Klaipėdoje perkančiųjų už nuosavas lėšas bei nuomai dalys buvo mažesnės: Kaune – atitinkamai 30 ir 15, o Klaipėdoje – 25 ir 15 proc. Naujo buto pirkėjo paveikslas, NT rinkos dalyvių akimis, Lietuvos didžiuosiuose miestuose reikšmingai nesikeitė. Didžioji dalis apklausoje dalyvavusių NT rinkos dalyvių nurodė, kad tipinis naujo buto pirkėjas – 25–35 m. amžiaus gyventojas. Sostinėje šiuo metu yra itin paklausūs būstai miesto centre, daugėja jaunų, gaunančių didesnes už vidutines pajamas, pirkėjų, atsiranda vis daugiau asmenų, kurie būstą perka nesukūrę šeimos.    Šaltinis: DELFI

ikona

Ar besikaupiantis pasaulinis NT burbulas Lietuvos neužgriebs?

2017-01-09

Tarptautinėms institucijoms vis garsiau prabylant apie besipučiantį nekilnojamojo turto kainų burbulą, Lietuvoje kol kas tokios rizikos nematyti. Taip LRT.lt sako ekonomistai Rokas Grajauskas ir Žygimantas Mauricas. Tiesa, geri gyventojų lūkesčiai bei augantys atlyginimai kol kas augins ir NT kainas, o jų kritimą galėtų lemti palūkanų normų padidėjimas. Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) pažymi, kad nekilnojamojo turto kainos keliose pažengusiose ekonomikose pasiekė pavojingą lygį, padidindamos milžiniško kainų kritimo riziką, jei rinka perkais. „Vyriausiosios EBPO ekonomistės Catherinos Mann teigimu, smegenų centras stebėjo „pažeidžiamumą nuosavybės rinkoje“ esant prognozėms dėl augančios infliacijos ir kitąmet besikeičiančios pinigų politikos perspektyvos.   Pasak jos, daugybėje šalių, tarp kurių – Kanada ir Švedija, komercinio ir gyvenamojo NT kainos labai aukštos ir „nederančios su stabilia NT rinka“, – rašo thetelegraph.co.uk. Dėl galimo NT rinkos perkaitimo žemų palūkanų normų aplinkoje prabilo ir Europos institucijos. Europos sisteminės rizikos taryba neseniai perspėjo Austriją, Belgiją, Daniją, Suomiją, Liuksemburgą, Nyderlandus, Švediją ir Jungtinę Karalystę.   Lietuvoje NT rinka – sveika „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas R. Grajauskas sako NT kainų burbulo Lietuvoje neįžvelgiantis. „Dažnai girdime, kad pabrango ar yra labai brangūs butai Vilniaus centre. Taip, tačiau dažniausiai tai girdime apie prestižinį segmentą, kurio kainų lygis ir jo svyravimai neatspindi šalies vidurkio. Privačių agentūrų, „Eurostat“ vertinimais, vidutinis NT kainų lygis Lietuvoje yra maždaug 2006-ųjų lygio, tuo metu atlyginimai, palyginti su 2006-aisiais, išaugo daugiau kaip 1,5 karto. Būto įperkamumas šiandieną yra gerokai aukštesniame lygyje, nei buvo prieš krizę, ir jis didėja: būsto kainų augimas yra mažesnis nei atlyginimų augimas“, – kalba R. Grajauskas. Banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Ž. Mauricas pažymi, kad reikėtų pasidžiaugti Lietuvos gyventojų atsargumu, atsiradusiu dėl geopolitinio neapibrėžtumo, Rusijos krizės, Lietuvos ekonomikos ateities neapibrėžtumo ir skaudžių pamokų, gyventojų išmoktų 2008 metais.  „Taigi dabar didelės grėsmės nematau ir nesakyčiau, kad Lietuvoje yra NT rinkos perkaitimas, perdėm sparčiai augančios kainos. Sakyčiau, kad rinka yra grįžusi į normalias vėžes, tačiau reikia stebėti ir neatsipalaiduoti, kad tose vėžėse ji ir liktų – kaina nepradėtų aukštyn šuoliuoti. Didesnės NT kainos būdingos Vilniui, tačiau Kaunas, Klaipėda dar tik atsigauna iš letargo miego, kuriuo buvo užmigę per krizę“, – sako Ž. Mauricas. Lietuvių meilė NT – rizikinga Pasak R. Grajausko, kol kas NT rinka yra sveika, tačiau jei žmonių lūkesčiai pradėtų labai stipriai augti ir žmonės vėl užsimanys investuoti į NT, galėtų būti kitaip. „Atlyginimų, vartojimo augimas, žinoma, kelia lūkesčius, žmonės vis optimistiškiau žvelgia į ateitį ir, be abejo, tai teigiamai veikia NT rinką, nes lietuviai mėgsta NT. Gal dėl to, kad mes turime mažiau finansinio išprusimo, nelabai žinome, kur kitur investuoti, vos tik teigiamai pradedame vertinti lūkesčius, padidėjus atlyginimui, išsyk imame galvoti, kad reikia pirkti butą ir jį nuomoti. Toje mūsų meilėje NT gali slypėti rizika. Tačiau taip pat galima tikėtis, kad gyventojai pasimokė iš krizės. Bus įdomu stebėti ateinančius porą metų, ar, augant gyventojų atlyginimams ir lūkesčiams bei NT kainoms, NT burbulas ims pūstis. Tačiau aš manyčiau, kad taip nutikti neturėtų“, – kalba R. Grajauskas. Taip pat svarbus, pasak pašnekovo, bus ir bankų, kurių dosnumas būsto kredito siekiantiems gyventojams išpūtė NT burbulą, elgesys. Tiesa, šie, pasak R. Grajausko, iš krizės taip pat pasimokė. Be to, egzistuoja Lietuvos banko atsakingo skolinimo nuostatai. Ž. Maurico teigimu, nors NT kainų perkaitimo kol kas nematyti, yra ne vienas veiksnys, kuris lems jų augimą: „Vienas NT kainą auginsiančių veiksnių – bendras kainų lygis, kuris vidutiniškai šiemet turėtų didėti apie 2 proc. Kitas veiksnys – namų ūkių pajamų augimas. Daug įtakos turės palūkanų normos. Kol jos žemos, skolintis yra labai pigu: mėnesinės įmokos yra gerokai mažesnės nei dabartinės nuomos kainos. Taigi, kol visi trys šie faktoriai išliks, kainos turėtų kilti. Tačiau reikia turėti mintyje, kad tos palūkanos visuomet nebus žemos ir jei jos pradės kilti, galima sulaukti laiko, kada kainos nebekils arba netgi kris.“   Šaltinis: DELFI

ikona

2016 m. II ketvirčio Registrų centro būsto kainų apžvalga

2016-08-09

Antrąjį šių metų ketvirtį daugelio būsto segmentų kainos kilo nuosaikiai, pastebimiau augo naujo būsto kaina didmiesčiuose. Iš viso praėjusį ketvirtį būstui Lietuvoje išleista 400 mln. Eur – ketvirtadaliu daugiau, nei pirmuosius tris šių metų mėnesius. Naujos statybos butai Preliminariais Registrų centro duomenimis, pastaruosius tris mėnesius Vilniuje naujo buto 1 kvadratinio metro kaina siekė 1 526 Eur. Tai yra 4,7 proc. daugiau, nei pirmąjį šių metų ketvirtį, ir 5,1 proc. daugiau už 2015 m. vyravusią kainą. Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje antrąjį šių metų ketvirtį fiksuota vidutinė 956 Eur/kv. m kaina. Lyginant su metų pradžia, nauji butai šiuose didmiesčiuose brango 14,2 proc. Pastarąjį ketvirtį čia vyravusi kaina yra ir 12,4 proc. didesnė, nei vidutinė 2015 m. Pakilusi vidutinė naujos statybos butų kaina didmiesčiuose gali reikšti augantį pirkėjų susidomėjimą aukštesnės ekonominės klasės butais, kai tuo metu sostinėje šio būsto segmento kainų augimą pristabdo nesenkanti pasiūla. Miesteliuose ir kaimuose antrąjį šių metų ketvirtį naujos statybos butai kainavo vidutiniškai 708 Eur už kvadratinį metrą. Senos statybos butai Vidutinė senos statybos butų kaina Vilniuje siekė 1 271 Eur/kv. m. Lyginant su pirmaisiais trim šių metų mėnesiais, šio būsto segmento kaina sostinėje kilo 2,6 proc., o palyginus su praėjusių metų kainos vidurkiu – 7,5 proc. Kituose keturiuose didmiesčiuose, kur antrąjį ketvirtį vyravo 697 Eur siekianti 1 kvadratinio metro kaina, stebėtos panašios tendencijos – lyginant su pirmuoju ketvirčiu kaina augo 2,2, o su 2015 m. vidurkiu – 2,4 proc. Rajonų centruose senos statybos butai kainavo 341 Eur/kv. m – 4,7 proc. daugiau, nei pirmąjį ketvirtį, ir 7,2 proc. daugiau, nei 2015 m. vyravusi kaina. Tuo metu kituose miestuose ir kaimuose senos statybos butą galima buvo įsigyti mokant 333 Eur už kvadratinį metrą. Lyginant su pirmuoju šių metų ketvirčiu, tokie butai čia pigo 10 proc., tačiau išlieka 6,5 proc. brangesni, nei vidutinė kaina pernai metais. Daugiausia būstui skirtų lėšų Lietuvoje išleidžiama būtent senesnės statybos butams – praėjusį ketvirtį jiems teko 58 proc. visos būsto rinkos apyvartos – tai yra 3,5 procentinio punkto mažiau, nei metų pradžioje. Naujos statybos namai Tiek naujos, tiek senesnės statybos namų rinka mūsų šalyje yra nevienalytė, tad stebint šio būsto segmento kainų pokyčius nėra galimybės nustatyti ryškių tendencijų. Vilniuje naujos statybos gyvenamųjų namų kaina siekė vidutiniškai 892 Eur/kv. m – 7,3 daugiau, nei sausį–kovą, ir 14,5 brangiau už 2015 m. kainų vidurkį. Kituose didmiesčiuose naujos statybos namai pardavinėti vidutiniškai už 574 Eur/kv. m. Tai yra 17,6 proc. brangiau už pirmąjį ketvirtį ir 12 proc. brangiau už pernai vyravusią kainą. Rajonų centruose fiksuotas naujos statybos namų kainos mažėjimas, tačiau pastarojo ketvirčio kaina beveik nesiskiria nuo pastarųjų penkerių metų kainos vidurkio. Senos statybos namai Senesnės statybos namų kaina Vilniuje antrąjį šių metų ketvirtį, lyginant su pirmu, mažėjo keliais procentais ir siekė 940 Eur/kv. m – ši kaina atitinka 2015 m. kainų lygį. Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose senos statybos gyvenamųjų namų kaina siekė 509 Eur/kv. m ir mažėjo žymiau – 4,2 proc. lyginant su pirmuoju šių metų ketvirčiu, ir 6 proc. lyginant su pernai vyravusia kaina. Rajonų centruose anksčiau statyti individualūs gyvenamieji namai įsigyti už 335 Eur/kv. m, o kaimiškoje vietovėje tokių namų kaina siekė vidutiniškai 262 Eur/kv. m. Šaltinis: www.registrucentras.lt

ikona

Emigrantai pildo svajones Lietuvoje: elgiasi kitaip nei kiti pirkėjai

2016-06-07

Nemaža dalis lietuvių, išvykusių padirbėti į užsienį, turi svajonę susitaupyti pinigų ir nusipirkti butą Lietuvoje. Kai kurie iš jų svajonę įgyvendina, tačiau, skirtingai nei vietiniai pirkėjai, nesivaiko investicijų grąžos. Tikėtina, kad emigrantai Lietuvoje nupirktų dar daugiau NT, tačiau šalies komerciniai bankai juos laiko rizikingais klientais ir paskolas suteikia nepalankiomis sąlygomis. Lietuvos banko valdybos narys Tomas Garbaravičius atkreipė dėmesį, kad ryšys tarp migrantų perlaidų ir NT sandorių Lietuvoje pastebimas po to, kai įsibėgėjo ekonominė krizė. „Nuo 2009 m. pastebima, kad kuo daugiau emigrantų pervedimų, tuo daugiau sandorių NT rinkoje. Tai nėra įrodymas, bet tam tikrą priklausomybę matome ir tikrai tikėtina, kad tam tikra nemaža dalis šių pervestų lėšų skiriama NT įsigijimui. Daugelis žmonių išvyksta tikėdamiesi užsienyje greičiau ir daugiau užsidirbti. Užsidirbę pradeda galvoti, kur investuoti didėjančias santaupas, tad pasirenka NT Lietuvoje, nes pažįsta šią rinką, supranta tokią investiciją ir savotiškai galbūt net didžiuojasi, kad štai dabar jau irgi gali įsigyti nuosavą būstą. Sunku pasakyti, ar tokie pirkėjai galiausiai grįš į Lietuvą, tačiau jų nupirktas būstas lieka Lietuvoje, ir tokio būsto gali ateityje daugėti“, – DELFI komentavo banko atstovas. Jo teigimu, daugiausia perlaidų mūsų šalį pasiekia iš tų šalių, kuriose yra gausios lietuvių emigrantų bendruomenės – Jungtinės Karalystės, JAV, Vokietijos, Airijos, Norvegijos. Tiesa, privačių asmenų perlaidos į Lietuvą iš užsienio yra sumažėjusios: naujausiais turimais duomenimis, 2015 m. jos siekė 1,1 mlrd. Eur, o 2014 m. – 1,5 mlrd. Eur. „Perlaidų mažėjimą galėjo lemti keletas priežasčių. Viena jų – atsigaunanti Lietuvos ekonomika, mažėjantis nedarbas ir didėjantis užimtumas lemia mažesnį lėšų iš užsienyje dirbančių giminaičių poreikį“, – svarstė T. Garbaravičius. Kita vertus, jo teigimu, pastarasis sumažėjimas gali būti vertinamas kaip atoslūgis po didelės bangos, t. y. po euro įvedimo. „Ateityje perlaidų tendencijas lems daug veiksnių – makroekonominė padėtis ir atlyginimų kaita emigrantų šalyse, Lietuvos ūkio padėtis, emigrantų artimųjų poreikiai bei investicijų į NT patrauklumas“, – prognozavo Lietuvos banko valdybos narys. Populiariausi nedideli butai Vilniuje „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovas Audrius Šapoka pastebi, kad emigrantai nuperka palyginti nedidelę dalį visų Lietuvoje parduodamų NT objektų. Be to, pirkdami būstą jie elgiasi kiek kitaip nei įprastiniai pirkėjai. „Emigrantai dažniausiai perka nedidelio ploto, 1–2 kambarių butus miestų centruose. Be jokios abejonės, šia prasme aktyviausias yra Vilnius. Taip pat pastebime, kad absoliuti dauguma tokio būsto įsigyjama be banko paskolų. Bet tai natūralu – emigrantų, užsienyje dirbančių ir ten pajamas gaunančių gyventojų, mūsų šalies bankai ne tai, kad nekredituoja, bet tai daro, sakykime, neproporcingomis sąlygomis“, – sakė vadovas. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad pirkdami nekilnojamąjį turtą, emigrantai, skirtingai nei daugelis kitų pirkėjų, neskaičiuoja tokios investicijos tiesioginės grąžos.  „Būsto nuomos rinkoje normali metinė investicijų grąža yra 4,5 proc. Tačiau emigrantai labiau renkasi tokį turtą, kuris nebūtinai apskaičiuojamas pagal tą nuomos grąžą. Jie daugiau perka tai, ką galbūt patys naudos ateityje, galės dovanoti vaikams ar pan.“, – svarstė pašnekovas. Jis nesiejo emigrantų apsisprendimo pirkti daugiau nekilnojamojo turto prieš euro įsivedimą. Esą per pastaruosius kelerius metus perkančiųjų skaičius visą laiką nuosekliai didėjo. „Sakyčiau, yra didelė dalis emigrantų, kurie jau ne metus, ne dvejus ir ne penkerius gyvena užsienyje. Jie jau sukaupė pakankamą kiekį lėšų, kurias dabar pradeda leisti įsigydami nekilnojamąjį turtą čia Lietuvoje“, – kalbėjo A. Šapoka. Jis sakė neturintis tikslių duomenų, kokią dalį tarp visų nekilnojamojo turto pirkėjų sudaro emigrantai. Tačiau, vadovo vertinimu, jie galėtų sudaryti iki 5 proc. visų pirkėjų. Emigrantai – didesnė rizika? Tikėtina, kad emigrantai NT Lietuvoje įsigytų dar daugiau jeigu šio turtą geresnėmis sąlygomis finansuotų šalies bankai. Tačiau, kaip DELFI pasakojo vienos ES valstybės sostinėje jau kelerius metus su šeima gyvenanti Ieva (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinoma), vietiniai bankai užsienio piliečius traktuoja kur kas palankiau, nei Lietuvos kredito įstaigos savo šalies piliečius. „Vyras neseniai kaip tik buvo susitikęs su žinomo banko atstovais dėl paskolų. Tiesiog bandome pasidomėti, kokia situacija, ar galėtume gauti. Buvom šokiruoti, nes, pasirodo, kad galėtume ir dar tikrai nemažą gauti. Įdomu tai, kad jie keliskart pabrėžė, kad nepaisant kokios tu šalies pilietis, kur tavo pajamos, ES jie privalo tave vienodai traktuoti kaip ir kitus šalies piliečius“, – teigiamu užsienio banko požiūriu stebėjosi lietuvė. Visiškai kitokios patirties jos šeima turėjo bendraudama su vienu iš Lietuvoje veikiančių komercinių bankų: „Gauname jų laišką, kur jie sako, na, jei jūsų pajamos užsienyje mes tai traktuojame, kaip didesnę riziką ir dėl to marža bus 3–4 proc. Čia mes su tokia marža gautume net ne būsto, o vartojamąją paskolą, už kurią ir galėtume nusipirkti butą Lietuvoje“. Ji stebėjosi, kad ES viduje, kur deklaruojamas laisvas paslaugų ir prekių judėjimas, tas pats bankas gali taikyti skirtingas paslaugų sąlygas priklausomai nuo to, kur gyvena pilietis. Tačiau Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas tikino, kad šalies komerciniai bankai klientų nediskriminuoja. „Mūsų žiniomis, bankai nesudaro diskriminacinių sąlygų ir nediferencijuoja klientų pagal lytį, rasę, pajamų gavimo vietą ar panašius kriterijus. Pagrindiniai kriterijai, kuriais vadovaujamasi teikiant paskolą – žmogaus mokumas ir kredito istorija. Žinoma, kiekvieno asmens atvejis yra individualus, jį vertinant bankai privalo vadovautis Atsakingojo skolinimo nuostatais“, – komentavo asociacijos vadovas.   Šaltinis: DELFI

ikona

2016 m. 04 mėn. nekilnojamojo turto rinkos aktyvumo duomenys

2016-05-11

Balandį nekilnojamojo turto rinkoje fiksuotas 6 proc. siekiantis augimas, o ypač aktyvūs buvo butų pirkėjai Vilniuje. Negalutiniais Registrų centro duomenimis, praėjusį mėnesį pirkimo sandoriais perleista 10 450 nekilnojamųjų daiktų. Tai yra 5,6 proc. daugiau, nei kovą, o lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, šis balandis yra 11,7 proc. aktyvesnis.  „Balandis buvo aktyvus visuose NT rinkos segmentuose, o gyvenamųjų namų bei žemės sklypų pardavimai ūgtelėjo žymiau. Tolygiai augantį NT rinkos aktyvumą stebime nuo metų pradžios, o šio balandžio rezultatas primena 2014 m. pavasarį, kai aktyvumą kurstė euro įvedimas,“ – sako Arvydas Bagdonavičius, Registrų centro direktoriaus pavaduotojas turto vertinimui. Pirkimo sandoriais perleistų gyvenamųjų namų skaičius balandį, lyginant su kovu, išaugo 13,4 proc. ir siekė 846. Lyginant su pernykščiu balandžiu, šis balandis namų rinkoje buvo 4,7 proc. aktyvesnis. Balandį pirkimo sandoriais perleisti 5267 žemės sklypai. Tai yra 8 proc. daugiau tiek lyginant su kovo, tiek su 2015 m. balandžio rezultatais. Didžiausią NT rinkos dalį atsiriekiančiame butų segmente fiksuoti kiek kuklesni pokyčiai. Balandį pirkimo sandoriais mūsų šalyje nauji savininkai įgijo 2922 butus – 5,9 proc. daugiau, nei kovą. Lyginant su 2015 m. balandžiu, praėjęs mėnuo butų pardavėjams buvo 21,2 proc. sėkmingesnis. Ypač aktyvūs pirkėjai buvo didžiausia pasiūla pasižyminčiame Vilniuje – čia butų praėjusį mėnesį pirkimo sandoriais perleista daugiausiai per dvejus metus. Vis dėlto Kaune ir Klaipėdoje pirkėjai buvo pasyvesni, nei pirmąjį pavasario mėnesį.     Šaltinis: www.registrucentras.lt  

ikona

Gyventojams turintiems NT skamba įspėjimai

2016-03-31

Gyventojai, kurie baigė, pavyzdžiui, statyti namą, bet jo iki šiol neįregistravo, nuosavybę ir statinį turėtų įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir sumokėti tik nustatytą mokestį, o nepadarę to iki lapkričio, mokės dukart didesnius mokesčius. Suklusti turėtų ir būsto ar žemės nuomotojai. Sudarius nuomos sutartis, jas privalu registruoti per mėnesį. Valstybės institucijos tiksliai nesuskaičiavo, bet spėjama, kad nemažai gyventojų jau gyvena namuose, nors jiems turi tik statybos leidimus. Esą čia dar vyksta statybos darbai, o nuosavybė neregistruota, kaip ir jos savininkas. „Prieš tai buvusi situacija teisės aktų reguliavimo prasme sudarė galimybes žmonėms, vengiantiems NT mokesčio, ilgai neįregistruoti pastatų traktuojant tai kaip nebaigtą statybą, nors tuose pastatuose būdavo faktiškai gyvenama. Dėl to nebūdavo registruojamos nuosavybės teisės, VMI, skaičiuodama NT mokesčius, neįtraukdavo tokių pastatų, tai būdavo išvengiama mokestinės prievolės“, – pastatų neįregistravimo priežastis vardijo teisingumo viceministras Julius Pagojus. „Po sandorių per metus apie 3 proc. asmenų neįregistruodavo savo teisių, taip pat, kiek mums žinoma, VMI yra atlikusi tam tikrą tyrimą, po kurio paaiškėjo, kad daug statinių pastatyta, tačiau tiek patys daiktai, tiek daiktinės teisės į juos neįregistruotos arba bent jau neįregistruota baigta statinių statyba“, – pasakojo Registrų centro NT kadastro ir registro departamento viršininkas Kazys Maksvytis. Todėl nuo lapkričio įvesti konkretūs terminai, kokiais atvejais privalu registruoti ne tik pastatus, bet ir jų savininkus. Baigus statybas ir gavus dokumentus, liudijančius jų baigimą, nuosavybės teises į pastatus reikia įregistruoti per 3 mėnesius, o jei, pavyzdžiui, namas dar nebaigtas statyti, bet statybos inspekcija išdavė pažymą apie jo statybą, nuosavybės teises privalu registruoti per mėnesį. Per tiek laiko privalu užregistruoti ir susitarimus, kai nuomojamas butas, namas, žemė ar nustatomas koks nors servitutas. „Paaiškėjo, kad apie 85 proc. nuomos sutarčių nėra registruota NT registre. Tai yra iškalbingi skaičiai, patvirtinantys, kad valstybė negauna pajamų iš šių sandorių“, – pabrėžė K. Maksvytis. Jei sandoriai sudaromi pas notarą, gyventojams jokių registravimo veiksmų atlikti nereikia, tą atliks notaras. Kiti savo nuosavybę ar turtą turėtų įregistruoti iki lapkričio ir mokėti įprastą mokestį, kurio dydis prasideda nuo trijų eurų. Pavėlavę registruoti turtą, nuosavybę ar nuomos sutartis, po lapkričio mokės dukart daugiau, o ir grės administracinė atsakomybė – baudos nuo 150 iki 300 eurų.   Šaltinis: delfi.lt LRT  

Visos teisės saugomos © 2011-2020 Anželika Starikovič